priepasakis

príepasakis sm. (1) 1. Dkšt žr. priepasaka 1: Par senį Bautrų pasakų i príepasakių tai visa versmė Prng. Tai iš dūšios prisijuokiau iš Jono príepasakių Klt. 2. pasakėčios įvadas: Iki šiol buvo tik priepasakis, dabar įeisime į pasaką M.Katk. 3. atsakymas į tikybinį klausimą: Gal aš jam príepasakių nemokėjau atsakyt? Trgn. Ana išsimokė visus poterius ir príepasakius Klt.